Straipsniai

Optometrinės priežiūros paslaugų organizavimo ir prieinamumo Lietuvoje ypatumai

"Lietuvoje optometrinė priežiūra įdiegta į sveikatos apsaugos sistemą nuo 2018 m. lapkričio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinai Lietuvos medicinos normai MN 166:2018 „Optometrininkas“ (įsakymas Nr. V-813). Šioje normoje, optometrininkas yra įvardinamas kaip asmens sveikatos priežiūros specialistas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs optometrininko profesinę kvalifikaciją. Optometrininko praktika – teisės aktų reglamentuota optometrininko pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją vykdoma suaugusių asmenų optometrinė priežiūra. Optometrinė priežiūra – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti regos, akies refrakcijos ir jos pakitimų tyrimą, korekciją akiniais ir (ar) kontaktiniais lęšiais ir akinių ir (ar) kontaktinių lęšių skyrimo kortelių išrašymą. Optometrijos specialistų svarba pirminėje akių sveikatos priežiūroje yra didžiulė, turint omenyje, kad globaliniu mastu regos sutrikimų turi apie 1,3 milijardai žmonių. Pagrindines regos sutrikimo priežastis sudaro nekoreguotos refrakcijos ydos (miopija, hiperopija, presbiopija, astigmatizmas) ir neoperuotos kataraktos bei tokios lėtinės akių ligos kaip glaukoma. Optometrininkų veiksmingumas bei nauda pirminėje akių sveikatos priežiūroje, ypač kataraktos ir glaukomos prevencijoje, yra pagrįsti studijomis, vykdytomis Jungtinėje Karalystėje. Tačiau tyrimų, įvertinančių optometrinės priežiūros situaciją Lietuvoje, nėra atlikta, nepaisant to, kad optometrininkai praktikuoja jau daugiau nei 12 metų."

plačiau
Tendencijos gąsdina: vis daugiau žmonių susiduria su regos sutrikimais

Regos ydų paplitimas visose amžiaus grupėse didėja – tokios tendencijos stebimos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Akių priežiūros specialistai tikina, kad tam įtaką daro pasikeitęs žmonių gyvenimo būdas ir nuolatinis išmaniųjų įrenginių naudojimas.
 

„Viena iš regos korekcijos priemonių yra korekciniai akiniai. Jų nešiotojų skaičius tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje auga. Stebint dabartines tendencijas, galima prognozuoti, kad, deja, ir toliau neišvengiamai augs. Tai smarkiai susiję su šiuolaikiniu gyvenimo būdu – nuo pat vaikystės be saiko naudojamos išmaniosios technologijos, mažai judama, nepakankamai laiko leidžiama lauke ir gamtoje, nuolatos dirbama su kompiuteriu arba žiūrima į mobiliojo telefono ekraną. Visa tai prisideda prie regos sutrikimų“, – teigia Vaida Kačergienė, Lietuvos optometrininkų asociacijos prezidentė.

plačiau
Regos problemas padės spręsti keičiamas optometrijos reglamentavimas

Daugėja atvejų, kai trumparegystė nustatoma net ikimokyklinio amžiaus vaikams, o geru regėjimu galintys pasigirti biurų darbuotojai jau beveik neįsivaizduojami. Akių gydytojų ir optometrijos specialistų poreikis didėja, tačiau dėl netinkamo pastarosios specialybės reglamentavimo, optometrininkai susiduria su problemomis dėl savo funkcijų apibrėžtumo.
Apie tai su šios srities specialistais diskutavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai.

 

Būtina stiprinti visas grandis

 

Diskusiją surengusios įmonės „Baltic Optical Dimension“ vadovas Vytautas Tuminas, supažindinęs diskusijos dalyvius su naujausiomis akinių lęšių gamybos technologijomis bei medicinos prietaisų pasiūla, tikino, kad optometrijos specialistai atlieka itin svarbų vaidmenį, sprendžiant pacientų regos problemas. „Akivaizdu, kad šiandien, siekiant išpildyti visus rinkos poreikius bei pasiūlyti vartotojams tinkamus akinių lęšius, būtina stiprinti visas regos korekcijoje dalyvaujančias grandis, tarp jų ir optometrininkų vaidmenį. Tai turėtų būti integruota proceso dalis su aiškiai apibrėžtomis funkcijų ribomis“, – teigia V. Tuminas.

plačiau
SAM Asmens sveikatos priežiūros departamento direktorius dr. Zdislavas Skvarciany: „Dalį regos problemų padės išspręsti optometrininkai...“

Oftalmologijos specialistai savo darbe šiandien susiduria su daug iššūkių. Bene svarbiausi jų – užtikrinti šiuolaikinėmis technologijomis ir mokslu pagrįstą gydymą bei, didėjant pacientų srautams, sumažinti prie oftalmologijos kabinetų susidariusias eiles, sutrumpinti operacijų ir tyrimų laukimo laiką...

Apie tai, kuo šiandien gyvena šalies oftalmologai, kalbamės su Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento direktoriumi dr. Zdislavu Skvarciany.

 

Oftalmologija Lietuvoje – kaip vertintumėte šiandienę situaciją? Su kokiais didžiausiais iššūkiais oftalmologai šiandien susiduria, kaip sveikatos politikai tas problemas padeda jiems spręsti?

Senėjant populiacijai, randantis vis daugiau rizikos veiksnių aplinkoje, didėjant gyvenimo tempui ir stresui, didėja ir sergančiųjų lėtinėmis neinfekcinėmis akių ligomis skaičius. Tokios tendencijos stebimos visoje Europoje. Šiandien oftalmologija vis dar susiduria su dideliais iššūkiais, kaip užtikrinti šiuolaikinėmis technologijomis ir mokslu pagrįstą gydymą, kaip, didėjant pacientų srautams, sumažinti eiles prie oftalmologų kabinetų, sutrumpinti operacijų ir tyrimų laukimo laiką. Kaip minėjau, su šiomis problemomis susiduriama ne tik Lietuvoje. Tačiau šiuolaikinio gydymo užtikrinti vien naujomis technologijomis nepavyks, todėl gydymo įstaigose turime stengtis išlaikyti geriausius specialistus.

plačiau
Kovo 12-oji - Pasaulinė glaukomos diena
Kovo 12-oji - Pasaulinė glaukomos diena

Kovo 12-oji – pasaulyje žinoma kaip Glaukomos diena.  Lietuvos nacionalinei glaukomos sąjungai pasiūlius, 2008 m. kovo 6 dieną pirmą kartą paminėta Pasaulinė glaukomos diena ir Lietuvoje.
Glaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Susirgus glaukoma, pamažu siaurėja akiplotis, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes žiūrima  tarsi  „pro vamzdį”. Tai klastinga liga, sergantieji ilgą laiką net nežino, jog serga glaukoma, nes pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių nepatogumų.  Ja  užsikrėsti negalima, tačiau ji gali būti paveldima. Glaukoma susirgti didesnę galimybę turi tie asmenys, kuriems yra diagnozuotas cukrinis diabetas, trumparegystė, migrena, arterinio kraujospūdžio svyravimai.
Ši liga dažniau nustatoma 65 metų ir vyresniems gyventojams, ji dažniau diagnozuojama  moterims nei vyrams bei mieste gyvenantiems gyventojams.
Profilaktinių priemonių, padedančių išvengti glaukomos išsivystymo, nėra. Tačiau galima diagnozuoti ligą ankstyvose stadijose, kai didesnė tikimybė išsaugoti geras regėjimo funkcijas. Būtina visiems asmenims nuo 40 m. amžiaus, ypač sergančiųjų glaukoma šeimos nariams, bent kartą per metus pasitikrinti akispūdį bei regos nervo būklę. Kilus įtarimui, diagnozuoti ligą padės detali specializuota akių gydytojo konsultacija. Negydant glaukomos, galima apakti.  Kiekvienas sergantis gali išsaugoti savo regėjimą.